Žiurkės ir pelės

Kaip atrodo žiurkės, pelės?

Spalva: pilka, juoda, ruda
Dydis: priklauso nuo graužiko rūšies

Apie žiurkes ir peles turbūt daug kalbėti nereikia – turbūt retam žmogui šie graužikai kelia pozityvius jausmus. Dezo.lt yra patyrę pelių ir žiurkių naikinimo ekspertai, tad galime ne tik padėti šiuos graužikus išnaikinti, bet ir papasakoti daug naudingos informacijos, kurią verta žinoti kiekvienam, kuris kada nors susidurs ar susiduria su žiurkėmis bei pelėmis. 

Pastebėjus peles, žiurkes ir kt. graužikus namuose, rūsiuose ir kitose patalpose – rekomenduojame kreiptis į specialistus. Dezo.lt specialistai padės šiuos gyvūnus išnaikinti geriausiu įmanomu būdu, kad jie nedrumstų jūsų namų ramybės. 

Graužikai sukelia daugiau žalos, nei galime pagalvoti

Graužikų žala derliui

Graužikai gali gyventi bet kokiomis sąlygomis kaimuose, fermose, laukuose ir padaryti didelę žalą derliui, produktams, aplinkai.

Sandėliuojamo ir perdirbto maisto naikinimas ir užteršimas

Graužikų gali atsirasti visur, kur tik maistas yra laikomas, sandėliuojamas, perdirbamas ar valgomas. Maisto trupiniai, neišvalyti išsiliejusių gėrimų likučiai pritraukia graužikus. Sunku įvertinti kokį kiekį maisto produktų pasaulio masyvu graužikai užteršia ir sunaikina. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija graužikų padarytus nuostolius įvertino 30 milijardų dolerių, o sunaikintų ir užterštų produktų kiekį prilygino beveik 42 milijonams tonų. Kadangi žiurkės po vieną negyvena, todėl suėsto maisto kiekis net viename objekte gali siekti iki kelių šimtų kilogramų per metus, o dideliuose grūdų kombinatuose nuostoliai skaičiuojami tonomis. Žiurkė tuštinasi apie 40 kartų per dieną, pelė apie 80. Taigi 100 žiurkių kolonija per metus tuštinasi apie 1,5 mln. kartų, o 100 pelių kolonija apie 3 mln. kartų per metus, taip teršdami maisto produktus ir aplinką.

Žala pastatams

Pilkosios žiurkės ardo pastatų pamatus ir cemento plokštes. Juodosios žiurkės ir pelės ypač gadina pastatų izoliacines medžiagas. Pažeistos gali būti dažniausiai ir plačiausiai naudojamos izoliacinės medžiagos – putplastis ir stiklo vata. Žiurkės gali pragraužti beveik visas medines pastatų dalis, taip pat betoną, asfaltą. Jų nesulaiko plastikiniai vandens nutekėjimo vamzdžiai, jei jiems reikia patekti prie vandens šaltinio.

Kaip apsisaugoti nuo žiurkių ir pelių bei kitų graužikų?

Siekiant užkirsti kelią graužikams patekti į pastatus, reikia sandarinti visas skyles ir plyšius kietomis medžiagomis (betonas, cemento mišinys su smulkiu žvyru, skarda, plytos, plieno drožlės ir kt.). Plastikas, medis, guma ar kitos lengvai sugraužiamos medžiagos netinkamos norint įrengti barjerą graužikams.

• Svarbu tinkamai prižiūrėti aplinką, sudaryti graužikams nepalankias gyvenimo sąlygas: pašalinti buitines atliekas, nupjauti žolę ypač aplink pastatus ir neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm.
• Šiukšlių laikymo aikštelių danga turi būti asfaltuota, šiukšlių konteineriai sandariai uždengti, neperpildyti su gerai priglundančiais dangčiais, kad į jas graužikai negalėtų lengvai patekti.
• Būtina sandarinti visas išorinių durų, sienų angas.
• Neturi būti plyšių ir skylių ties vamzdžių ar kabelių linijomis.
• Prie rūsio ar pirmo aukšto langų neturi būti plyšių didesnių kaip 0,5 cm.
• Dažnai darinėjamoms durims įrengti savaiminio užsidarymo mechanizmus.
• Jeigu ant pastatų raizgosi vijokliniai augalai ar medžiai ties pastatais, juos pašalinti.
• Turi būti užkirstas kelias graužikams patekti į patalpas vamzdžiais, elektros kabeliais.
• Ventiliacijos ir kanalizacijos angos, oro kondicionieriai turi būti uždengti plieno tinkleliais, kurio akučių dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 mm.
• Rūsių tvarkymas, pašalinių daiktų pašalinimas, pagalbinių patalpų valymas – tai svarbios profilaktikos priemonės.
• Pastato išorės sutvarkymas, kad graužikai negalėtų patekti į vidų.
• Kanalizacijos angų ir kanalų dangteliai turi gerai priglusti prie pagrindo.

Graužikams, kad išgyventų, reikia trijų dalykų: maisto, vandens ir priedangos. Todėl maisto šaltinio pašalinimas – pagrindinis žingsnis naikinant šiuos graužikus. Nesant maisto graužikai žūva per 2–3 paras. Nesant maisto ir vandens žūva po 20–25 valandų. Visos šios priemonės padeda sumažinti graužikų buvimą, bet dėl spartaus jų vislumo neužtikrina graužikų sumažinimo iki nepavojingo lygio. Todėl graužikų stebėjimas ir naikinimas turi būti sistemingai atliekamas, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti.

Kokios yra graužikų naikinimo priemones? Kaip naikinti peles ir žiurkes? 

Pagrindiniai graužikų naikinimo metodai yra: cheminis, mechaninis, fizinis, biologinis (pastarasis daugiau susijęs su moksliniais bandymais, tyrimais).

Cheminis metodas 

Graužikų cheminei kontrolei naudojamos cheminės medžiagos rodenticidai. (kenkėjų naikinimo produktai). Pagal veikimo būdą rodenticidai skirstomi į dvi grupes: ūmius ir lėto veikimo (dažniausiai vadinamus antikoaguliantais, stabdančiais kraujo krešėjimą). Visi rodenticidai yra kenksmingi, keliantys pavojų, jei naudojami neteisingai. Tačiau jei produktai, naudojami pagal etiketės nurodymus, nekelia nepageidaujamos rizikos ar pavojaus žmonėms, nekontroliuojamiems gyvūnams ir aplinkai. Siekiant, kad produktas būtų naudojamas teisingai, būtina susipažinti su jo savybėmis, etiketės reikalavimais ir visa aprašomąja medžiaga. 

Retais atvejais gali būti naudojami fumigantai: anglies monoksidas, aliuminio fosfidas, metildromidas žiurkių naikinimui urvuose, tačiau dažniausiai jie naudojami vabzdžiams naikinti uždaruose plotuose – konteineriuose ar visame pastate sukrautoms prekėms fumiguoti.

Yra keletas rūšių repelentų, skirtų graužikams nubaidyti, tačiau jų efektyvumas yra abejotinas.Juos reikia naudoti dideliais kiekiais, reikalinga gana aukšta baidančių medžiagų koncentracija, kad jie efektyviai atliktų savo funkcijas. 

Graužikams nubaidyti naudojami ir natūralios kilmės produktai bei iš jų išskirtos ir išgrynintos kultūros, tai kajeno, jalapeno, habanero pipirus. Šių pipirų milteliai ar jų antpilai naudojami sustabdyti graužikų skverbimąsi per pastatų sienas, duris ar kitas lengvai pragraužiamas vietas – stabdomas graužimasis.

Toksinių medžiagų milteliuose yra nuo 5 iki 40 kartų daugiau bei nuodinguose jaukuose. Todėl su jais dirbti yra žymiai pavojingiau.

Mechaninis metodas

Mechaniniam metodui priskiriami spyruokliniai spąstai, jie gaminami iš medžio, metalo ar plastiko ir sukonstruoti taip, kad sunaikintų graužiką (peliniai ir žiurkiniai spąstai).

Gyvagaudžiai spąstai naudojami pelės ir žiurkėms. Tai įvairios dėžės narvai ir kt.

Lipnūs spąstai – tai lipnios juostos suteptos klijais, kartoninės lentelės padengtos kibių klijų sluoksniu ir kt. Gamybos metu ant klijų sluoksnio uždedama graužikus viliojančios kvapnios medžiagos juostele. Lipnus spąstai graužikams kritikuojami ir kai kuriose šalyse uždrausti naudoti dėl visuomenės požiūrio į juos, kaip į žiaurią ir nehumanišką graužiko gaudymo priemonę.

Fizinis metodas

Dažniausiai naudojami keturių tipų fizinės kontrolės priemonė:

• Ultragarsiniai baidymo prietaisai,
• Elektromagnetiniai graužikų baidymo prietaisai,
• Elektros spąstai,
• Elektrošoko kilimėliai ar juostos graužikams baidyti.

Pirmieji du priskiriami baidomiesiems, trečias – pritraukiamajam naikinančiam tipui. Šie metodai naudojami retai, nesuteikia pakankamo efektyvumo, yra brangus. 

Ultragarsiniai graužikų baidymo prietaisai generuoja garsą, kuris negirdimas žmogaus ausiai – didesnio nei 20 kHz dažnio. Tačiau naminės pelės girdi garsus, kurių bangų dažnis būna iki 90 kHz, o žiurkės – iki 100 kHz.

Elektromagnetiniai baidymo prietaisai veikia pagal baidymo magnetiniu lauku principą. Prietaisai sukuria magnetinį lauką, kuris sudaro barjerą, nubaidantį graužikus. Šio tipo prietaisų vertinimai daugiau neigiami. Ekspertai rodo, kad lauko sąlygomis magnetinį lauką generuojantys prietaisai neturi jokio poveikio graužikams.

Elektros spąstai jų efektyvumas prilygsta mechaniniams spąstams, tačiau jie yra brangus, naudojami retai. Elektrošoko kilimėliai ir juostos graužikams nubaidyti dar nėra plačiai paplitę. Ši apsisaugojimo nuo graužikų priemonė tik trumpalaikė.

Kokias ligas dažniausiai platina žiurkės ir pelės bei kiti graužikai?  

Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams. 

Graužikai perduoda ligas žmonėms ir naminiams gyvūnams. Nustatyta, kad daugelio virusinių, bakterinių ir netgi helmintinių ligų sukėlėjų šeimininkai būna sinantropiniai graužikai.

Dažniausios graužikų platinamos ligos yra: leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, trichineliozė, listeriozė, tuliaremija, erkinis encefalitas, Laimo liga, pasiutligė ir kt. Šiltėjantis klimatas, besikeičianti demografinė situacija sudaro palankias sąlygas graužikams ir kitiems kenkėjams atsirasti, o kartu ir užkrečiamosioms ligoms plisti.

Kokios yra žiurkių ir pelių rūšys?

Lietuvoje dažniausiai sutinkami ir daugiausiai problemų sukelia pilkosios ir juodosios žiurkės, naminės pelės, dirvinės pelės, paprastieji ir rudieji pelėnai, geltonkaklės pelės ir kt. Dauguma graužikų užsikrečia ėsdami laukuose ir miškuose užkrėstų laukinių gyvūnų mėsą, pašarus, gerdami užkrėstą vandenį, o sugrįžę į pastatus platina infekciją. Manoma, kad graužikai užsikrečia ir poravimosi metu. Taigi graužikai yra nuolatiniai užkrečiamųjų ligų nešiotojai ir platintojai. 

Lietuvoje paplitę ir užkrečiamąsias ligas platinantys graužikai yra:

Naminė pelė (Mus musculus)

Labai dažnas visiems gerai pažįstamas graužikas. Kūnas 7–8 cm ilgio, svoris 14–32 g. Kailiukas pilkšvas, snukutis smailus, užlenktos į priekį ausys siekia akis. Uodega beveik tokio pat ilgio kaip kūnas. Įsikuria tiek gyvenamuose, tiek ūkiniuose pastatuose. Pavasarį dalis naminių pelių migruoja į laukus, o rudenį vėl sugrįžta į trobesius. Vasaros metu gyvena ir javų laukuose, kartais sugaunamos ir miškuose, pievose, gana toli nuo žmogaus gyvenamų vietų.

Minta pačiais įvairiausiais maisto produktais, taip pat grūdais, daržovėmis. Apgraužia baldus, knygas, drabužius, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse, o svarbiausia – sunaikina ir teršia maisto produktus bei jų gamybai naudojamas žaliavas. Įkyrus įnamis, trobesiuose gali veistis ištisus metus, 1,5–2 mėnesių amžiaus sulaukę jaunikliai jau gali daugintis. Vadose būna nuo 5–13 jauniklių. Vidutinis prieaugis per metus yra ~ 45 individus. Lengvai pakelia -100 C aplinkos temperatūra, todėl gali būti maisto pramonės įmonių produkcijos atšaldymo ir šaldymo patalpose. 

Dirvinė pelė (Apodemus agrarius) 

Yra šiek tiek didesnė už naminę pelę. Kailiukas šviesus, beveik smėlio spalvos, išilgai nugaros yra tamsus, beveik juodas 2 mm pločio ruoželis. Uodega sudaro apie 70 proc. kūno ilgio. Lietuvoje dažna. Gyvena javų laukuose, paupiuose, grioviuose. Žiemoja dažnai šiaudų kūgiuose, sandėliuose ir kitose patalpose.

Geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis) 

Pelinių šeimos graužikas, nugara pilkai ruda, aiškiai atsiskiria nuo balto pilvo. Ant krūtinės yra aiški įvairaus dydžio ir formos gelsva dėmė. Kūnas tvirtas, raumeningas, užpakalinės kojos ilgos. Ji yra didžiausia iš laukinių ir miškinių pelių genties bei šeimos. Gali bėgti šuoliais. Lietuvoje dažna. Gausesnė lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač ąžuolynuose, lazdynuose, krūmais apaugusiuose paupiuose. Rudenį ir žiemą eina į šalia miškų esančius statinius, o vasarą išeina tik į besiribojančius su miškais laukus. Gyvena giliuose (iki 1,5 m) urvuose, po kelmais, medžių šaknimis, kartais paukščių inkiluose. Gerai laipioja medžiais, sienomis. Visli balandžio –rugsėjo mėn. atveda iki 4 vadų po 2–12 jauniklių. Gausiausia būna kas 3–4 metai. Daro didelę žalą miškų ūkiui, pažeisdama miško želdinius, naikindama medžių sėklas. Minkšta žievę nuo kamieno nugraužia iki baltumo. Labiausiai graužia žievę bei pumpurus 2–15 metų ąžuolynuose.

Miškinė pelė (Apodemus sylvaticus) 

kailis rudai pilkas, pilvas baltas. Tarp šonų ir pilvo ryški riba. Uodega vienodo ilgio su kūnu arba truputį ilgesnė, joje 120–180 žvynų žiedų. Naminės pelės didumo. Užpakalinės kojos ilgesnės ir didesnės negu priekinės, uodega trumpoka. Veisiasi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, atveda 3–4 vadas po 2–9 jauniklius, kurie pradeda veistis tai pačiais metais. Lietuvoje už geltonkaklę retesnė. Gyvena mišriuose miškuose, kasa negilius urvelius, žiemai kaupia maisto atsargas. Naikina kitų žvėrių maisto atsargas. Gausa padidėja kas 3–4 metai, tuomet daro žalą miškų ūkiui, dėl jos poveikio mažėja medžių atsparumas grybinėms ligoms.

Pelė mažylė (Micromys minutus) 

Kūnas rudas, pilvas gelsvai baltas. Kūno ilgis 45–70 mm, svoris 4,5–10 g. Snukutis trumpas. ausys nedidelės. Uodega beveik tokio ilgio kaip kūnas. Uodega raumeninga, pritaikyta apsivynioti apie augalų stiebus ir plonas šakutes. 

Lietuvoje dažna. Gyvena laukuose, pievose, paupiuose, kur yra tankių aukštų žolių ir krūmų. Rudenį ir žiemą dažnai gyvena javų ir šiaudų kūgiuose.

Žiurkės (Rattus) 

Lietuvoje yra dvi juodosios ir pilkosios. Labai vislios, per metus būna iki 3–4 vadų, kiekvienoje po 6–12 jauniklių. Subręsta 3–4 mėn. amžiaus. Daugiausiai laikosi gyvenamuosiuose namuose, miestų kanalizacijos sistemoje, prie maisto produktų, sandėlių, tvartų. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, gadina maisto produktus, kailius, baldus, odą, pragraužia elektros laidos. Aktyvios sutemose ir naktį. Žmogui labiausiai kenkia rudoji arba pilkoji. Juodosios žiurkės yra gerokai mažesnės (16–23 cm) už pilkąsias žiurkes (18–26 cm).Žiurkių puiki uoslė ir klausa, tačiau regėjimas yra prastas, neskiria spalvų. Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės turi platų akiplotį.

Patinai yra agresyvesni už pateles. Žiurkės gali įkasti be jokio įspėjimo. Graužikų kapliai per visą jų gyvenimą auga nuolat – 0,4 mm per dieną. Apatiniai kapliai auga greičiau nei viršutiniai tai tvirti ir kieti dantys, kurių kietumas didesnis už geležies. Priešpriešinės dantų poros veikia kaip dildymo įrankiai, o graužikai, grieždami dantimis, juos pagalanda iki skutimosi peiliukų aštrumo ir kartu dildo. 

Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus)

Stambi, kūnas 17,0–28,0 cm ilgio ir 220–415 g svorio. Nugara rusvai pilka, kailis metalinio blizgesio. Pilvas gelsvai pilkas, plaukų viršūnės juodos. Uodega trumpesnė už kūną. Ausys, užlenktos į priekį, nesiekia akių.

Lietuvoje dažna rūšis. Gyvena trobesiuose, sandėliuose, garažuose, požeminiuose kanalizacijos sistemose ir kt. Laipioja vamzdžiais, elektros laidais, užuolaidomis, elektros ir ventiliacijos kanalais – visais horizontaliais ir vertikaliais šiurkščiais paviršiais. Gerai šokinėja, pralenda pro skyles ir plyšius, kurių diametras ne mažesnis nei 1,9 cm. Išgyvena nukritusi iš 14 m. aukščio. Gerai plaukioja ir nardo – panėrusios po vandeniu gali išbūti apie 30 sekundžių. Pilkosios žiurkės, ieškodamos naujų maisto ir vandens šaltinių, gali nukeliauti iki 18 km. Tačiau normaliomis sąlygomis retai nuklysta nuo savo gyvenamosios vietos daugiau nei 600 m.

Vasarą dalis žiurkių išeina į sodus, daržus, paupius, įsikuria ten kur kaupiamos šiukšlės, laikomos statybinės ir teršiančios aplinką medžiagos ir kt. naikina ir teršia maisto produktus, apgraužia medžio ir odos gaminius. Paukštidėse pjauna paukščių jauniklius, išgeria kiaušinius. Suaugusios žiurkės suėda apie 20–25 g maisto per dieną. Žiurkės be maisto gali išgyventi 2–3 paras.

Juodoji žiurkė (Rattus rattus) 

Už pilkąją truputį mažesnė. Kūnas 13,5–20,0 cm ilgio, svoris – iki 250 g. kailis beveik juodas, bet pasitaiko ir pilkšvų žvėriukų. Pilvas šviesesnis už nugarą. Uodega ilgesnė už kūną. Užlenktos į priekį ausys siekia akis.

Paplitusi visur, tačiau dažnesnė tik ten, kur nėra pilkųjų žiurkių, su kuriomis konkuruoja. Kaimuose vasarą išeina į laukus, daržus, kur gyvena po šiukšlių krūvomis, krūmuose. Žiemai grįžta į gyvenvietes. Miestuose, kai užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose. Pritrukus maisto migruoja į gretimus pastatus. Nuo būsto maisto ar vandens šaltinio link keliauja tuo pačiu maršrutu. Kelią pažymi šlapimu ir pagal tai lengvai orientuojasi.

Norite išnaikinti atsiradusius graužikus? Susisiekite su Dezo.lt kenkėjų naikinimo profesionalais. Esame patyrę graužikų naikinimo specialistai ir tad tikrai profesionaliai patarsime ir padėsime visam laikui atsikratyti šių kenkėjų.