Žiurkės ir pelės

Žiurkės ir pelės
Pavadinimas lot.:Rattus norvegicus
SvorisIki 500gr
IlgisPelės iki 10cm, žiurkė iki 40cm
Spalvaruda arba pilka
Vada7-8 jaunikiai

Lietuvoje dažniausiai sutinkami ir daugiausia problemų sukelia pilkosios žiurkės, naminės pelės, dirvinės pelės, paprastieji ir rudieji pelėnai, pelės mažylės, šeškai ir kt.

Graužikai yra labai ėdrūs ir vislūs. Žiurkės ne tik ėda, bet ir gadina produktus, užteršdamos juos šlapimu, išmatomis arba plaukais. Graužikų padaromi nuostoliai yra didžiuliai.

Graužikai veisiasi vidutiniškai 5-7 kartus per metus po 4-6 ir daugiau jauniklių. Jie lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Sudaro nuolatinę grėsmę saugyklose laikomiems maisto produktams. Graužikai ne tik naikina ar sugadina maisto produktus, bet ir platina aruodų kenkėjus: erkes (miltines, pailgąsias, plaukuotąsias, pilvotąsias, grobuoniškąsias) ir  užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Graužikų kontrolė turi būti planinė, apimanti visas patalpas, nežiūrint, kad jose nevyksta gamyba. Taikoma aktyvioji pasyvioji kontrolės sistemos.

Aktyvioji kontrolės sistema remiasi žmonių  pranešimais apie atsiradusius graužikų židinius.

Pasyviąją sistemą naudoja graužikų kontrolę vykdanti tarnyba: nuolat stebi,  ieško židinių ir naikina graužikus aptarnaujamoje zonoje.

Šių sistemų derinimas, sanitarijos ir sandarinimo priemonių panaudojimas vienu metu žymiai sumažina graužikų židinių intensyvumą.

Graužikų kontrolė atliekama etapais:

  • Objekto vidaus ir išorės apžiūra, jo sanitarinės techninės būklės įvertinimas.
  • Graužikų rūšies, jų gyvenamųjų vietų ir migracijos kelių nustatymas.
  • Graužikų kontrolės priemonių bei metodų parinkimas ir panaudojimas.
  • Atliekamų darbų efektyvumo įvertinimas, tolesnis išdėstytų jaukų stebėjimas.
  • Rekomendacijų pateikimas įmonei dėl higieninių techninių priemonių, būtinų apsaugoti objektą nuo graužikų.

Graužikų buvimas patalpose nustatomas subjektyviai (personalo apklausa) ir objektyviai (graužikų ekskrementai, specifinis patalpų kvapas, sugadinti, apgraužti produktai, išpėduotos kontrolinės aikštelės, graužikų landos).

Siekiant išvengti naujo graužikų išplitimo, išvalytose zonose arba didžiausią rizikos laipsnį turinčiose potencialių migracijos taškų vietose išdėliojamas nuolatinio veikimo jaukas. Tai specialioje dėžutėje esantis tinkamas rodenticidas. Jauko taškai reguliariai tikrinami. Esant reikalui rodenticidas keičiamas arba papildomas. Nuolatinis jaukas išdėstomas saugiose vietose, kad netrukdytų gamybai, nesudarytų pavojaus užkrėsti produkciją nuodinga medžiaga. Jauko išdėstymo vietos nurodomos kiekvienos patalpos schematiniame plane (veiklos planas).

Graužikų kontrolės priemones būtina atlikti visame statinyje: bendrose ir pagalbinėse patalpose (rūsiuose, palėpėse, šiukšlių surinkimo šachtose, katilinėse, sandėliuose ir kt.), taip pat ir jo teritorijoje.

Jauko taškai numeruojami ir tikrinami kas 3-5 dienas. Deratizacijai naudojami rodenticidai yra antikoaguliantų grupės su ratindano, bromdialono, brodifakumo, fluokomafeno, difenakumo veikliąja medžiaga ir yra išleidžiami grūdų, granulių, pastų, brikečių pavidalo. Antikoaguliantai sutrikdo kraujo krešėjimą graužikų organizme, didina kraujagyslių pralaidumą, todėl graužikas suėdęs jauko su antikoaguliantu žūna per kelias paras. Jauko preparatas nuolat keičiamas, kad graužikai neįgautų atsparumo.

Deratizaciniai preparatai naudojami registruoti Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka.

Jaukų likučiai ir kitos atliekos tvarkomos pagal nustatytus pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus.

Kritę graužikai surenkami ir sudeginami ar, užpylus 20 proc. chlorkalkių tirpalu, užkasami žemėje 0,5 m. gylyje.

Be cheminės deratizacijos, esant reikalui (padidintos rizikos maisto objektuose, vaikų ugdymo įstaigose) taikomos ir mechaninės priemonės: spąsteliai, gaudyklės, lipnios juostos suteptos klijais ir pan.